Informacijos srautas ir keliaujančio žmogaus dilema

Kai gyveni iš lagamino ir keiti miestus greičiau nei kiti – darbo vietas, susiduriama su keista paradoksu. Pasaulis tampa vienu metu ir artimesnis, ir tolimesnis. Fiziškai persikeliame per kontinentus, bet dvasiškai norime išlikti prisijungę prie to, kas vyksta – ir namuose, ir ten, kur esame dabar, ir apskritai pasaulyje. Problema ta, kad tradiciniai naujienų skaitymo įpročiai tiesiog neveikia, kai tavo „normalumas” yra nuolatinis judėjimas.

Rytinė kava su laikraščiu? Kokiu laikraščiu – tos šalies, kurioje esi, ar tos, iš kur kilęs? O gal tarptautiniu? Vakaro žinios televizijoje? Juokingas variantas, kai viešbučio kambaryje televizorius rodo 47 kanalus kinų kalba, o tu supanti tik „ni hao”. Įprastos naujienų programėlės telefone bombarduoja pranešimais, bet pusė jų neaktualūs, nes algoritmas vis dar mano, kad tave domina Vilniaus savivaldybės rinkimai, nors jau trečią mėnesį esi Pietryčių Azijoje.

Skaitmeninis nomadas turi sukurti savo informacijos ekosistemą – tokią, kuri keliauja kartu, prisitaiko prie laiko juostų, nepriklausoma nuo vietos, bet kartu pakankamai lanksti, kad galėtų integruoti ir vietinį kontekstą. Tai nėra vien technologijos klausimas, tai informacinio raštingumo kelionėse klausimas.

Universalūs tarptautiniai šaltiniai, kurie veikia visur

Pradėkime nuo pagrindo – tų naujienų šaltinių, kurie veikia vienodai gerai nesvarbu, ar esi Bankoke, Berlyne ar Buenos Airėse. Reuters ir Associated Press yra tarsi informacijos stuburas – didžioji dalis pasaulio naujienų iš tikrųjų prasideda būtent čia. Kitos naujienų agentūros dažnai tiesiog perkelia jų medžiagą. Reuters programėlė veikia greitai net su prasta interneto jungtimi, o tai kelionėse neįkainojama. Be to, jų stilius sausas, faktinis, be emocinio perdėjimo – kai keliauji, tikrai nenori papildomo dramos.

BBC News išlieka vienu geriausių variantų dėl paprastos priežasties – jie turi korespondentus visame pasaulyje ir supranta tarptautinę auditoriją. Jų World Service radijas veikia net ten, kur internetas miega ir sapnuoja. Galima klausytis per įprastą FM radiją daugelyje šalių arba per jų programėlę. Kai važiuoji naktiniame autobuse per Laosą ir nemiegi, BBC World Service tampa keliauninko palydovu.

Al Jazeera English – daugelis Vakarų žmonių šį šaltinį nepagrįstai ignoruoja, o veltui. Jų perspektyva į pasaulio įvykius dažnai skiriasi nuo euroatlantinės, o tai būtent to ir reikia, kai keliaujate. Jie puikiai pasakoja apie Vidurio Rytus, Afriką, Aziją – tas pasaulio dalis, kurias Vakarų žiniasklaida dažnai nuspalvina vienu tonu arba apskritai ignoruoja.

The Guardian turi puikų tarptautinį skyrių ir, kas svarbiausia, jų visas turinys nemokamas. Nereikia žongliruoti prenumeratomis ar mokėjimo sienomis. Jų programėlė leidžia atsisiųsti straipsnius offlain režimui – labai praverčia ilguose skrydžiuose ar vietose su nestabiliu internetu.

Agregatoriai ir personalizuoti informacijos srautai

Čia prasideda tikrasis efektyvumas. Vietoj to, kad skaitytum dešimtis atskirų šaltinių, leidi technologijai padaryti pirminį atrankos darbą. Feedly yra RSS skaitytuvų karalius – gali susikurti savo naujienų kanalų kolekciją ir viską skaityti vienoje vietoje. Tai veikia taip: pasirenki įdomius šaltinius (dienraščius, žurnalus, tinklaraščius), Feedly automatiškai atneša naujausius jų straipsnius. Galima grupuoti pagal temas – „technologijos”, „politika”, „vietos, kur esu dabar” ir panašiai.

Praktinis patarimas: nesukurk per daug kategorijų. Trys-penkios pakanka. Daugiau tampa našta, o ne pagalba. Aš asmeniškai turiu: „Pasaulis”, „Technologijos”, „Lietuva”, „Dabartinė šalis”. Paskutinę kategoriją atnaujinu kas kelias savaites ar mėnesius, priklausomai nuo to, kur esu.

Flipboard daro panašų darbą, bet vizualiau, tarsi žurnalo formatu. Jei esi labiau vizualus žmogus ir mėgsti gražiai pateiktą informaciją, tai tavo variantas. Galima sekti tiek bendras temas, tiek konkrečius leidinius. Jų algoritmas mokosi iš tavo skaitymo įpročių ir siūlo vis tinkamesnį turinį.

Google News yra akivaizdus, bet dažnai nepakankamai išnaudojamas įrankis. Raktas – tinkamai jį sukonfigūruoti. Eik į nustatymus ir rankiniu būdu nurodyk, kokias temas nori sekti, kokias šalis. Algoritmas gana protingas, bet jam reikia pagalbos, ypač kai tavo lokacija nuolat keičiasi. Jei to nepadarysi, Google News taps chaotiška nesusijusių straipsnių mišraine.

Specializuoti šaltiniai skirtingoms sritims

Bendros naujienos – tai tik dalis. Keliaujantis žmogus dažnai turi specifinių interesų ar profesinių poreikių. Čia specializuoti šaltiniai tampa neįkainojami.

Ekonomikai ir verslui – Financial Times ir The Economist yra klasika. Taip, jie mokami, bet jei rimtai sekate ekonomiką ar dirbate su finansais, prenumerata atsiperkanti. The Economist ypač geras kelionėse, nes išeina kartą per savaitę – sukoncentruota, išanalizuota, be kasdienio triukšmo. Galima atsisiųsti visą numerį ir skaityti lėktuve ar paplūdimyje.

Technologijoms – Hacker News (news.ycombinator.com) ir TechCrunch. Pirmasis yra bendruomenės valdomas, antrasis – profesionalus leidinys. Kartu jie apima beveik viską, kas svarbu technologijų pasaulyje. Hacker News turi paprastą, greitai užsikraunantį dizainą – siunčia padėką, kai esi su lėtu 3G ryšiu kažkur kalnuose.

Kultūrai ir gilesnei analitikai – Aeon ir Longreads. Tai ne naujienos įprastine prasme, bet ilgesni, giluminiai straipsniai apie įvairiausias temas. Idealūs ilgoms kelionėms. Vietoj to, kad skaitytum šimtą trumpų naujienų, perskaitai vieną rimtą esė ir iš tikrųjų ką nors sužinai.

Vietinių naujienų sekimas ir kultūrinis kontekstas

Štai ko dauguma skaitmeninių nomadų nedaro, bet turėtų – sekti vietines naujienas ten, kur laikinai gyvena. Ne todėl, kad būtinai reikia žinoti visas smulkmenas apie vietinę politiką, bet dėl konteksto. Kodėl šiandien visi parduotuvės uždarytos? Kodėl gatvėse tiek daug žmonių? Kodėl internetas lėtas? Atsakymai dažnai slypi vietinėse naujienose.

Problema – kalbos barjeras. Čia į pagalbą ateina Google Translate integruotas į Chrome naršyklę. Taip, vertimas netobulas, bet suprasti pagrindinę esmę pakanka. Ieškau pagrindinių vietinių naujienų portalų anglų kalba arba naudoju automatinį vertimą.

Praktinis metodas: kai atvykstu į naują šalį ilgesniam laikui, pirmą dieną susirandu 2-3 pagrindinius vietinės žiniasklaidos šaltinius ir įsidedu juos į Feedly arba tiesiog į naršyklės žymeles. Skaitau bent antraštes kas kelias dienas. Tai užima 10 minučių, bet suteikia neįkainojamą supratimą apie vietinį kontekstą.

Reddit taip pat gali būti netikėtai naudingas. Dauguma šalių ir miestų turi savo subreddit’us, kur vietiniai žmonės diskutuoja apie aktualijas. r/Thailand, r/Mexico, r/Vietnam ir t.t. Tai ne oficialios naujienos, bet dažnai būtent čia sužinai, kas iš tikrųjų vyksta – kur šiuo metu policija griežtai tikrina vizas, kuriose vietose geriau nebūti, kokie nauji įstatymai gali paveikti užsieniečius.

Podkastai ir audio turinys judantiems žmonėms

Kelionėje daug laiko praleidžiama judant – lėktuvuose, autobusuose, traukiniuose, taksi. Skaityti ne visada patogu ar įmanoma, o štai klausytis – idealiai. Podkastai tampa keliaujančio žmogaus geriausiu draugu.

BBC Global News Podcast – du kartus per dieną, 30 minučių, visos svarbiausios pasaulio naujienos. Paprastas formatas, be nereikalingų pašnekesių. Užsiprenumeruoji, automatiškai atsisiunčia naujus epizodus, kai prisijungi prie WiFi. Rytinis epizodas – su kava, vakarinis – prieš miegą. Taip per 60 minučių per dieną išlieki informuotas apie viską svarbaus.

The Daily (New York Times) – panašus formatas, bet labiau sutelktas į vieną ar dvi pagrindines dienos temas, kurias išanalizuoja giliau. Geras balansas tarp greito naujienų suvestinės ir gilesnės analitikos.

Monocle 24 – mažiau žinomas, bet puikus variantas. Jie turi kelis laidas, įskaitant „The Globalist” ir „The Foreign Desk”, kurie orientuoti į tarptautines naujienas su įdomia perspektyva. Jų stilius šiek tiek pretenzingesnis, bet turinys kokybiškas.

Praktinis patarimas dėl podkastų: nenaudok streaming’o, jei nesi tikras dėl interneto stabilumo. Visada atsisiųsk epizodus iš anksto per WiFi. Nieko neerzina labiau nei nutrūkstantis audio viduryje įdomios istorijos. Aš paprastai kiekvieną rytą, kol geriu kavą viešbutyje ar bendrabučio bendrojoje erdvėje, atsisiunčiu tos dienos podkastus. Užtrunka 5 minutes, bet išgelbsti visą dieną.

Socialiniai tinklai kaip naujienų šaltinis (su atsargumu)

Socialiniai tinklai – dviprasmiškas įrankis naujienoms. Iš vienos pusės, informacija čia sklinda greičiausiai, dažnai net greičiau nei tradicinėje žiniasklaidoje. Iš kitos pusės – dezinformacijos, pustiesos ir tiesioginės melo klampynė.

Twitter/X išlieka vienu greičiausių naujienų šaltinių, jei žinai, kaip jį naudoti. Raktas – sekti teisingus žmones. Ne influencerius ar įžymybes, bet žurnalistus, analitikus, ekspertus. Susikurti Twitter sąrašus pagal temas – vienas sąrašas tarptautinei politikai, kitas ekonomikai, trečias technologijoms. Taip išvengi bendro feed’o chaoso.

Praktinis metodas: kai įvyksta kažkas svarbaus, Twitter dažnai pateikia greičiausią informaciją, bet niekada nepasitikėk vienu šaltiniu. Jei matai svarbią naujieną, palaukk 30 minučių ir patikrink keliuose patikimuose šaltiniuose. Dažnai pirminė informacija būna netiksli ar iškraipyta.

LinkedIn – netikėtas, bet vis labiau aktualus naujienų šaltinis profesionaliai sričiai. Jei dirbi nuotoliniu būdu, sekti savo industrijos naujienas LinkedIn gali būti efektyviau nei specializuotuose portaluose, nes čia gauni ne tik naujienas, bet ir ekspertų komentarus, diskusijas.

Telegram kanalai tampa vis populiaresni naujienoms. Daugelis naujienų organizacijų turi Telegram kanalus, kurie veikia kaip greitas naujienų srautas. Privalumas – veikia net su prasta interneto jungtimi, nes Telegram optimizuotas būtent tam. Rusijos ir buvusios SSRS šalyse Telegram yra pagrindinis naujienų kanalas.

Įrankiai efektyvumui ir informacijos valdymui

Turėti šaltinius – tai pusė darbo. Kita pusė – efektyviai juos valdyti, kad informacijos srautas netaptų perkrova.

Pocket – absoliučiai būtinas įrankis. Matai įdomų straipsnį, bet dabar neturi laiko skaityti? Įmeti į Pocket. Vėliau, kai turi laisvą valandą, viskas laukia ten. Svarbiausia – Pocket automatiškai išsaugo straipsnius offlain režimui. Lėktuvas be WiFi? Šešių valandų kelionė autobusu? Visas tavo skaitymo sąrašas prieinamas be interneto.

Instapaper – alternatyva Pocket, veikia panašiai. Kai kurie žmonės prisiekia vienu, kiti kitu. Išbandyk abu ir pasirink, kuris labiau patinka. Aš naudoju Pocket, bet tai tik įpročio klausimas.

Notion arba Evernote – ilgalaikiam informacijos organizavimui. Kai skaitai straipsnį ir nori išsaugoti ne tik jį patį, bet ir savo mintis, citatas, nuorodas – čia ir praverčia šie įrankiai. Galima kurti teminius puslapius, pavyzdžiui, „Vidurio Rytai”, „Klimato kaita”, „Kripto reguliavimas” ir ten kaupti svarbią informaciją.

Praktinis patarimas: sukurk paprastą sistemą, kaip filtruoti informaciją. Mano asmeninė: greitai perskaitau antraštes (5 min), įdomius straipsnius įmetu į Pocket (5 min), kartą per dieną skaitau Pocket turinį (30-60 min), tikrai svarbius dalykus perkeliu į Notion su savo komentarais (10 min). Visa rutina užima apie valandą per dieną, bet išlieku informuotas nejaučiant perkrovos.

Freedom arba Cold Turkey – programos, kurios blokuoja blaškančias svetaines ir programėles tam tikrą laiką. Skamba paradoksaliai – įrankiai, kurie neleidžia naudotis įrankiais? Bet tai veikia. Nustati, kad valandą laiko negali patekti į Twitter, Facebook, YouTube. Tą valandą skiri tikrai kokybiškai informacijai – perskaitai tą ilgą The Economist straipsnį, kurį atidėlioji jau savaitę.

Kai naujienos tampa bagažu, o ne įrankiu

Paradoksas, apie kurį retai kalbama: galima būti per daug informuotam. Nuolatinis naujienų srautas gali tapti ne informacijos šaltiniu, o nerimo generatoriumi. Ypač kelionėse, kai fiziškai esi vienoje vietoje, bet emociškai bandi būti visur.

Pastebėjau tokią tendenciją sau ir kitiems skaitmeniniams nomadams: mes skaitome naujienas iš trijų ar keturių šalių vienu metu – tos, iš kurios kilę, tos, kurioje esame, galbūt tos, kurioje planuojame būti, plius bendros pasaulio naujienos. Rezultatas? Informacijos perkrova ir nuolatinis neaiškus nerimas, kad „kažkas vyksta” ir tu turi apie tai žinoti.

Praktiškas sprendimas – sąmoningai nustatyti ribas. Kai kurie skaitmeniniai nomadai praktikuoja „naujienų pasninką” – vieną dieną per savaitę visiškai neliečia jokių naujienų. Kiti nustato griežtą laiką – naujienas skaito tik rytais, 30 minučių. Po to – viskas, diena be naujienų.

Aš asmeniškai praktikuoju „trijų lygių” sistemą. Pirmas lygis – greitai perskaitau antraštes, kad žinočiau, ar neįvyko kažkas tikrai svarbaus (karas, gamtos katastrofa, didelis ekonominis įvykis). Užtrunka 5 minutes. Antras lygis – kartą per dieną skaitau išsamiau apie tai, kas atrodo svarbu. 30-45 minutės. Trečias lygis – kartą ar du per savaitę skaitau ilgus, analitinius straipsnius, kad suprasčiau gilesnius kontekstus. 1-2 valandos.

Svarbu suprasti, kad dauguma naujienų iš tikrųjų nėra skubios. Jei šiandien neperskaitysi apie politinę krizę Brazilijoje, rytoj vis tiek sužinosi, jei tai tikrai svarbu. Naujienų industrija gyvena iš skubumo iliuzijos – „SKAITYK DABAR, SVARBU, NEATIDĖLIOK”. Bet realybė ta, kad 90% naujienų gali palaukti. O 50% apskritai nereikšmingos po savaitės.

Keliaujant svarbu išlaikyti perspektyvą. Tu fiziškai esi čia ir dabar – konkrečiame mieste, konkrečioje šalyje. Tai yra tavo realybė. Naujienos iš kitos pasaulio pusės yra informacija, bet ne tavo gyvenimas. Balansas tarp to, kas vyksta pasaulyje, ir to, kas vyksta aplink tave fiziškai, yra raktas į psichinę sveikatą kelionėse.

Dar vienas aspektas – vietinių naujienų prioritetas. Kai esi Tailande, žinoti apie lietaus sezoną, politinius protestus Bankoke ar naujus vizų reikalavimus yra objektyviai svarbiau nei žinoti, kas vyksta Lietuvos Seime. Skamba akivaizdžiai, bet dauguma žmonių daro priešingai – tolimos namų naujienos jaučiasi svarbesnės dėl emocinio prisirišimo. Sąmoningai reikia save priminti sutelkti dėmesį į tai, kas aktualu čia ir dabar.

Efektyvus naujienų sekimas kelionėje nėra apie tai, kaip suvartoti kuo daugiau informacijos. Tai apie tai, kaip gauti tinkamą informaciją tinkamu laiku, nepaaukojant nei laiko, nei psichinės energijos, nei gebėjimo mėgautis tuo, kodėl iš viso keliaujate. Šaltiniai ir įrankiai, apie kuriuos kalbėjome, veikia tik tada, kai juos naudojate sąmoningai, su aiškiu tikslu, o ne tiesiog todėl, kad jie egzistuoja ir siūlo begalinį turinį.

Galiausiai, geriausias patarimas, kurį galiu duoti po kelių metų gyvenimo iš kuprinės: leisk sau kartais būti neinformuotam. Pasaulis nesuduš, jei praleisi kelias dienas naujienų. Kartais geriausias būdas suprasti vietą, kurioje esi, yra išjungti telefoną, išeiti į gatvę ir tiesiog stebėti, klausytis, kalbėtis su žmonėmis. Tai irgi naujienų forma – tik daug autentiškesnė nei bet koks straipsnis.