Kodėl keliaujant taip sunku būti informuotam

Žinot, kas labiausiai erzina keliaujant? Ne prastas internetas viešbutyje ar pavėluojantis skrydis. Tai tas jausmas, kai grįžti namo po mėnesio kelionės ir draugai klausia: „O, tai ką manai apie tą įvykį?”, o tu žiūri kaip avis į naujus vartus. Buvau ten, padariau tą klaidą.

Kai pradėjau keliauti ir dirbti nuotoliniu būdu, maniau, kad naujienų sekimas tiesiog natūraliai įsilieja į kasdienybę. Bet realybė? Visai kitokia. Skirtingi laiko juostos, nuolatinis judėjimas, kintantis interneto greitis, o kartais ir visiškas noras atsiriboti nuo pasaulio – visa tai daro informuotumo palaikymą tikru iššūkiu.

Praleidau svarbius įvykius, praleisdavau verslo galimybes ir kartais net nejausdavau, kas vyksta mano gimtojoje šalyje. Tai ne tik nemalonu – kartais tai gali būti tiesiog pavojinga. Pavyzdžiui, kai Tailande prasidėjo protestai, o aš sužinojau apie tai tik išgirdęs triukšmą gatvėje.

Mano asmeninė naujienų sekimo sistema kelyje

Po kelių metų eksperimentų sukūriau sistemą, kuri man veikia. Ne, ji nėra tobula, ir tikrai ne visada jos laikausi (nes, žinot, gyvenimas), bet ji padeda išlikti informuotam neprarandant proto.

Pirmiausia – rytinė rutina. Nepriklausomai nuo to, kurioje laiko juostoje esu, skiriu 20-30 minučių ryte naujienoms. Tai ne derlius socialinių tinklų – tai sąmoningas, struktūruotas skaitymas. Paprastai tai daroma su kava rankoje, dar prieš tikrą darbo dienos pradžią.

Naudoju tai, ką vadinu „trijų sluoksnių metodu”. Pirmas sluoksnis – tarptautinės naujienos, kas vyksta pasaulyje. Antras – naujienos iš namų, iš Lietuvos. Trečias – lokalios naujienos iš šalies, kurioje šiuo metu esu. Skamba kaip daug? Iš tikrųjų ne, jei turi tinkamus įrankius.

Programėlės ir platformos, be kurių neįsivaizduoju dienos

Feedly tapo mano geriausiu draugu. Tai RSS skaityklė, kuri leidžia susikurti savo asmeninį naujienų srautą. Galiu pridėti bet kokį šaltinį, kuris turi RSS – nuo didelių naujienų portalų iki mažų tinklaraščių. Geriausia dalis? Viskas vienoje vietoje, be reklamų ir be algoritmų, kurie bando man pasakyti, ką turėčiau skaityti.

Savo Feedly turiu sukūręs kelis katalogus: „Lietuva”, „Pasaulis”, „Technologijos”, „Kelionės”. Kiekviename – kruopščiai atrinkti šaltiniai. Pavyzdžiui, Lietuvos naujienoms seku Delfi, LRT, 15min, bet taip pat kelis specializuotus tinklaraščius apie ekonomiką ir politiką.

Flipboard – tai mano antrasis ginklas. Jei Feedly yra rimtas ir struktūruotas, tai Flipboard yra kaip gražiai išdėstytas žurnalas. Naudoju jį vakare, kai noriu atsipalaiduoti, bet vis tiek likti informuotam. Jis puikiai veikia su lėtu internetu, nes galima atsisiųsti turinį iš anksto.

Telegram kanalai – čia tikras auksas. Daugelis naujienų organizacijų turi Telegram kanalus, kurie siunčia greitas naujienas. Man patinka, kad galiu gauti pranešimus apie svarbius įvykius, bet nesijausti užverstu informacija kaip su tradicinėmis naujienų programėlėmis. Seku keletą lietuviškų kanalų ir kelis tarptautinius.

Kaip nesukčioti galvos su skirtingomis kalbomis

Štai kur tampa įdomu. Kai keliauju, noriu žinoti, kas vyksta vietoje. Bet ne visada kalbu vietos kalba (gerai, beveik niekada nekalbu vietos kalba).

Google News turi fantastišką funkciją – galima pasirinkti šalį ir gauti naujienas anglų kalba apie tą šalį. Tai ne visada tobula, nes kartais gauni labai paviršutinišką informaciją, bet bent jau supranti bendrą situaciją.

Kai esu šalyje ilgiau, naudoju Chrome vertimo funkciją ir tiesiog skaitau vietinius naujienų portalus. Taip, automatinis vertimas nėra tobulas, bet paprastai užtenka suprasti esmę. Kartą Meksikoje taip sužinojau apie būsimą transporto streiką ir spėjau persiplanuoti kelionę.

Dar vienas triukas – Reddit. Beveik kiekvienai šaliai ar miestui yra subreddit’as. Žmonės ten dažnai aptarinėja vietines naujienas anglų kalba. Tai ne oficialus šaltinis, bet gauni autentišką vietinių perspektyvą.

Podkastai – mano slaptas ginklas

Čia bus netikėta, bet podkastai tapo vienu svarbiausių mano naujienų šaltinių. Kodėl? Nes galiu juos klausyti bet kur – traukinyje, lėktuve, vaikštant po miestą, net laukdamas eilėje.

BBC Global News Podcast – kasdien 30 minučių svarbiausių pasaulio naujienų. Klausausi jo beveik kiekvieną rytą. Tai kaip turėti asmeninį naujienų diktoriaus, kuris tau papasakoja, kas vyksta pasaulyje.

The Daily nuo New York Times – gilesnis pasinėrimas į vieną ar dvi dienos temas. Puikus, kai nori suprasti ne tik ką įvyko, bet ir kodėl tai svarbu.

Lietuviškų naujienų podkastų, deja, ne tiek daug, bet LRT podkastai tikrai verti dėmesio. „Dienos tema” ir „Savaitės komentarai” padeda išlikti susisiekus su tuo, kas vyksta Lietuvoje.

Naudoju Pocket Casts programėlę, kuri leidžia atsisiųsti epizodus, kai turiu gerą internetą, ir klausytis vėliau be interneto. Tai gelbsti, kai keliauju vietose su prasta interneto prieiga.

Socialiniai tinklai – dvipusis kardas

Dabar apie sudėtingą dalį. Socialiniai tinklai gali būti puikus naujienų šaltinis arba begalinė laiko švaistymo duobė. Aš bandžiau abu variantus, ir patikėkit, antrasis variantas daug dažnesnis.

Twitter (ar kaip jis ten dabar vadinasi) gali būti naudingas, jei jį naudoji teisingai. Raktas – sekti tik patikimus žurnalistus ir naujienų organizacijas, ne atsitiktinius žmones su karštomis nuomonėmis. Sukūriau atskirą Twitter sąrašą tik naujienoms, ir tai pakeitė žaidimą. Nebeieškau naujienų savo pagrindinėje srautoje tarp memų ir ginčų.

LinkedIn – netikėtai geras verslo naujienų šaltinis. Daug profesionalų dalinasi įžvalgomis ir analizėmis, kurias nerasi tradicinėse naujienose. Bet vėlgi, reikia būti selektyviam, ką seki.

Facebook – atvirai kalbant, beveik visiškai jo nenaudoju naujienoms. Per daug triukšmo, per daug dezinformacijos, per daug distrakcinių dalykų. Jei ir naudoju, tai tik sekti kelis patikimus lietuviškus naujienų puslapius.

Svarbiausias patarimas dėl socialinių tinklų – nustatykite laiko limitą. Aš sau leidžiu 15 minučių ryte ir 15 minučių vakare. Naudoju Screen Time funkciją, kad save kontroliuočiau. Kitaip tie 15 minučių virsta dviem valandomis, ir tu jau skaitai apie kažkieno pusbrolio vestuves vietoj naujienų.

Kaip valdyti informacijos srautą neprarandant proto

Štai realybė: yra per daug naujienų. Tiesiog per daug. Jei bandysi viską skaityti, niekada nieko kito nebeveiksi. Išmokau tai sunkiu būdu, kai praleisdavau pusę darbo dienos skaitydamas naujienas ir jausdamasis kaltas, kad nepadariau nieko produktyvaus.

Dabar naudoju tai, ką vadinu „antraščių metodas”. Pirmiausia peržiūriu antraštes visose savo platformose. Tai užtrunka gal 10 minučių. Pažymiu įdomius straipsnius vėlesniam skaitymui. Tada, jei turiu laiko ir energijos, grįžtu prie jų.

Pocket programėlė čia neįkainojama. Bet kokį straipsnį galiu išsaugoti vėlesniam skaitymui, ir jis automatiškai atsisiunčiamas offline režimui. Tai reiškia, kad galiu skaityti ilgus straipsnius lėktuve ar traukinyje be interneto.

Dar viena taisyklė – ne daugiau kaip 3 šaltiniai vienai temai. Jei kas nors didelio įvyksta, visi rašo apie tai. Nereikia skaityti 15 skirtingų straipsnių apie tą patį dalyką. Pasirinkite 2-3 patikimus šaltinius ir užtenka.

Taip pat išmokau atpažinti naujienų ciklus. Yra laikotarpių, kai vyksta daug svarbių dalykų, ir yra laikotarpių, kai naujienos tiesiog kartoja tą patį skirtingais žodžiais. Per ramius laikotarpius galiu sumažinti naujienų vartojimą ir niekas nenutinka.

Specialūs patarimai skaitmeniniam nomadui

Keliaujant yra specifinių dalykų, apie kuriuos reikia pagalvoti. Pavyzdžiui, VPN. Kai kuriose šalyse tam tikri naujienų šaltiniai gali būti blokuojami. Kinijoje, pavyzdžiui, be VPN nepasieksi daugybės Vakarų naujienų portalų. Aš naudoju NordVPN, bet yra ir kitų gerų variantų.

Duomenų taupymas – svarbu, kai keliaujate su ribotos apimties mobiliaisiais duomenimis. Feedly ir Pocket leidžia atsisiųsti turinį, kai esate WiFi zonoje. Podkastų programėlės taip pat. Planuokite iš anksto.

Laiko juostos – tai gali būti painoka. Kai esu Azijoje, Europos naujienos pasirodo vakare, o Amerikos – naktį. Išmokau prisitaikyti savo naujienų skaitymo laiką prie to, kur esu. Kartais tai reiškia skaityti Lietuvos naujienas vakare, o ne ryte.

Vietinės SIM kortelės – visada perkuosi vietinę SIM kortelę, kai esu šalyje ilgiau nei savaitę. Tai leidžia turėti patikimą interneto prieigą naujienoms be brangių tarptautinio ryšio mokesčių.

Dar vienas dalykas – offline režimas. Kai žinau, kad būsiu be interneto (ilgas skrydis, kelionė kalnuose), iš anksto atsisiunčiu podkastų epizodus, straipsnius Pocket, ir net keletą YouTube video (taip, kai kurie naujienų kanalai turi gerų apžvalgų).

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Po visų šių metų eksperimentų supratau, kad nėra vieno tobulo būdo sekti naujienas keliaujant. Tai, kas veikia man, gali neveikti jums. Bet yra keletas principų, kurie, manau, universalūs.

Pirma, kokybė svarbesnė už kiekį. Geriau perskaityti kelis gerus, išsamius straipsnius nei šimtą antraščių. Antra, įvairovė svarbi. Negali pasikliauti tik vienu šaltiniu ar viena platforma. Trečia, reikia sistemos. Be struktūros greitai pasimeti arba praleidžiate per daug laiko.

Mano dabartinė rutina atrodo taip: ryte 20 minučių su Feedly ir kava, kelionėje klausausi podkastų, vakare 15 minučių su Flipboard. Kartą per savaitę skiriu valandą gilesniam skaitymui – tiems straipsniams, kuriuos išsaugojau Pocket. Tai man veikia.

Bet svarbiausia – nebijokite atsiriboti. Kartais, kai esu nuostabioje vietoje ar turiu intensyvų darbo laikotarpį, tiesiog padarau naujienų pertrauką. Pasaulis nesubyrės, jei nepraskaitysiu naujienų kelias dienas. Iš tikrųjų, tokios pertraukos dažnai būna labai atgaivinančios.

Kelionė ir nuotolinis darbas – tai privilegija, bet tai taip pat ir iššūkis. Išlikti informuotam, nesijausti atitrūkusiam nuo pasaulio, kartu nepaskęstant informacijos sraute – tai balansavimo aktas. Bet su tinkamais įrankiais ir šiek tiek disciplinos tai visiškai įmanoma.

Taigi, jei jūs tik pradedate savo skaitmeninio nomado kelionę arba jau keliaujate, bet jaučiatės praradę ryšį su pasauliu – išbandykite kai kuriuos iš šių įrankių. Eksperimentuokite, raskite, kas jums veikia. Ir nepamirškite kartais tiesiog atidėti telefoną ir pasimėgauti tuo, kur esate. Juk dėl to ir keliaujame, ar ne?