Jūsų mokyklai

Vadybos principų taikymas mokykloje

Seminaro tikslas - išmanyti pagrindinius šiuolaikinės vadybos principus, suvokti švietimo vadybos specifiką. Seminare suteikiama informacija apie mokyklos kaip organizacijos egzistavimo pagrindus, atskirų mokyklos aplinkos komponentų tarpusavio sąveikos principus ir procesus, jų analizę ir sisteminimą, organizacinių struktūrų klasifikaciją, kontrolės proceso ir kokybes svarbos, jos vertinimo kriterijus, vadybos funkcijų, t. y. planavimo, organizavimo, motyvacijos ir kontrolės esmę ir jų tarpusavio priklausomybę, komunikacinio proceso suvokimo įgijimas.

Seminaro metu dalinamasi patirtimi mokymo individualizavimo ir diferencijavimo klausimais analizuojant individualizuoto ir diferencijuoto mokymo formas, jų pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į ugdytinių poreikius. Mokytojams bus pateikiama individualizavimo ir diferencijavimo procesų idėjų istorija, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos elementai ir metodai. Seminaro dalyviai galės patobulinti informacijos valdymo, įvairių rūšių informacijos paieškos, informacijos kaupimo ir apdorojimo įvairiais metodais, darbo grupėje gebėjimus.

Integruota pamoka tampa šiuolaikinio mokymo būtinybe bei skatina kitaip pažvelgti į mokymo būdus. Integruota pamoka skatina moksleivius intensyviau domėtis mokomąja medžiaga, pateikiama pamokoje. Teorinio seminaro, diskusijų su pedagogais metu bus susipažįstama su integruotų pamokų pavyzdžiais, jų integravimo būdais, priemonėmis taip pat su integruotos pamokos eiga, jos vedimo subtilybėmis.

Gyvenimo kelio rinkimosi procesas apima įvertinimą ir savo gebėjimų, kurių reikia, kad sektųsi profesija, ir vertybių, kuriomis remdamiesi svarstome alternatyvas, kuriame ateities viziją. Pagalba mokiniams apima ir konsultavimą, ir karjeros ugdymą, ir gebėjimų priimti karjeros sprendimų ugdymą. Profesinio informavimo vietos, ką tik atsiradę mokyklose, ieško veiklos modelių.

Seminaro metu bus aptartos galimybės individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą ikimokyklinėje įstaigoje ir argumentai, kodėl tai būtina daryti. Seminaro dalyviai lankysis ikimokyklinės įstaigos grupėse ir stebės praktinę veiklą bei auklėtojo gebėjimus lanksčiai reaguoti į kiekvieną ugdytinį ir puoselėti auklėtinių individualius gebėjimus.

Projektas – tai planinga ir organizuota veikla, sudaranti sąlygas įveikti užduotį ar išspręsti problemą taip, kad pasiektume norimų rezultatų. Seminaro dalyviai susipažins su švietimo centro ir švietimo įstaigų parengtais ir įgyvendintais projektais, jų rengimo ir įgyvendinimo metodika.

Ši programa siekia gyvai pristatyti mokytojams garbingą Trakų istorinę praeitį, aplankant pačius žymiausius miesto istorinius objektus ir parodant kaip tai naudoti įvairių dalykų pamokose, ugdant moksleivių patriotiškumo jausmus, pilietiškumą.

Ugdymo procesas turi būti orientuotas į besimokantįjį, todėl mokytojui svarbu ugdyti moksleivių kūrybiškumą, atskleisti ir tobulinti individualius gebėjimus. Mokyklų pedagogai pasidalins sukaupta patirtimi ugdant moksleivių kūrybiškumą.

Seminaro tikslas – paskatinti ikimokyklinio ugdymo pedagogus vaikų fiziniu aktyvumu ir sveikatinimu rūpintis nuo pat mažumės. Seminaro dalyviai bus supažindinti su įstaigos veikla propaguojant sveiką gyvenseną, taikomus sveikatos ugdymo metodus ir būdus, sukurta sveika aplinka ugdytiniams.

Mokinių pilietinių kompetencijų ugdymas – mokyklai deleguota funkcija. Viena iš galimybių ją vykdyti – mokinių pažintinės veiklos organizavimas Žemaitijoje, regione, turtingame pilietiniu ir tautiniu požiūriu vertingų objektų. Edukacinė išvyka pagal kvalifikacijos tobulinimo programą "Mokinių pilietinių kompetencijų plėtotė pažintinių ekskursijų metu Žemaitijoje" turėtų pagerinti mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijas tinkamai parengti ir įgyvendinti mokinių pažintinę ekskursiją Žemaitijoje, įtraukiant į jos programą pilietiniu ir tautiniu požiūriu reikšmingų objektų lankymą, susitikimus su įdomiais žmonėmis, pažymint Lietuvai reikšmingas istorines asmenybes ir įvykius.

Edukacinės išvykos metu mokytojai pagilins savo žinias apie ugdymo turinio integracijos teorinius pagrindus, o praktinių užsiėmimų metu išmoks organizuoti integruotos mokinių pažintinės veiklos planavimo procesą nuo pradžios iki pabaigos, parengti detalų integruotos pažintinės ekskursijos planą su visais jo komponentais. Mokytojams bus pasiūlyta improvizuota pažintinė veikla pagal metodiką, kurią bus galima pritaikyti organizuojant pažintinę veiklą mokiniams. Dzūkijos regionas yra turtingas kultūrinių ir istorinių objektų, išsidėsčiusių nedidelėje teritorijoje ir ypač tinkamų minėtai veiklai vykdyti.

Seminaro metu bus aptarta moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, formalaus ir neformalaus vertinimo taikymas, vertinimo normų kriterijai, ugdymo turinio, išsilavinimo standartų, proceso ir vertinimo derinimas, kokios mokinių vertinimo sistemos efektyviausios mokykloje arba pamokoje, kaip reikėtų jas tobulinti ir keisti.

Mokymosi krūviai - sudėtingas fenomenas, integruojantis pedagogines, psichologines, socialines, medicinines problemas. Bendro lavinimo mokyklų ugdytinių mokymosi krūviai kasmet didėja. Darosi fiziškai neįmanoma į moksleivių galvas sutalpinti viso valstybiniais standartais apibrėžto mokymosi turinio. Seminaro metu bus aptartos mokymosi programų apimtys, pamokų skaičius, mokymosi kokybė, mokymosi krūviai. Bus aptartos mokymosi krūvio mažinimo galimybės: dienos režimo reguliavimas, namų darbų kiekis, kontrolinių darbų derinimo laikas bei kita.

Seminaro metu bus aptartas mokyklos vaidmuo mažinant žalingus įpročius mokykloje, esami ir galimi pokyčiai vykdant žalingų įpročių prevenciją.

Ugdymo planavimas ir tobulinimas

Seminaro metu bus aptarta, kaip kiekvienas mokinys geriau išmoksta pamokas sąveikaudamas, bendraudamas ir bendradarbiaudamas su kitais mokiniais. Seminaro dalyviai sužinos, kaip projektuoti, organizuoti ugdymo procesą ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais.

Neformalus ugdymas dažnai suvokiamas tik kaip papildoma švietimo proceso dalis.Tokį suvokimą lemia tai, jog, skirtingai nei formalus ugdymas, neformalus švietimas neturi aiškios sistemos ar programos jam organizuoti ir įgyvendinti, todėl dažniausiai jis priklauso nuo mokyklos ar mokytojų galimybių. Seminaro tikslas - keisti vyraujantį požiūrį į neformalų ugdymą ir siekti efektyvaus neformalaus švietimo, orientuoto į mokinio, bendruomenės, darbo rinkos poreikius organizavimo ir vykdymo mokyklų lygmeniu.

Seminaro tikslas - suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių apie demokratinį mokinių savivaldos institucijų formavimo mechanizmą, mokinių savivaldos institucijų mokymus, bendradarbiavimo tarp įvairių mokyklos savivaldos institucijų metodiką. Seminaro metu bus aptarti mokyklos savivaldos organai, jų tarpusavio funkcionavimas bei kompetencijos.

Seminaro metu bus aptarta tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo skatinimo būdai ir metodai, informacijos teikimo apie mokinio pažangumą galimybės ir būdai. Dalyviai išmoks šeimos dinamikos pagrindų ir pagrindinių darbo su šeima principų. Taip pat išmoks nustatyti rizikos bei apsaugos veiksniu. Įgūdžių, kurie padeda sustiprinti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą.

Seminaro metu bus susipažįstama su mokykloje aktyvaus mokymo ir mokymosi metodais ir jų taikymo būdais. Bus aptariami tradicinio mokymo ir aktyvaus mokymo bei mokymosi metodų bendrybės ir skirtumai; analizuojama, kaip keičiantis mokymo ir mokymosi paradigmai naujoje ugdymo realybėje, kuriami, taikomi ir įprasminami metodai, kaip jie yra vertinami mokytojų ir mokinių.

Besimokančios mokyklos bendruomenės kūrimas

Mokytojai turės galimybę apmąstyti savo praktiką ir įvertinti būdus, kaip kurti besimokančią bendruomenę klasės ar mokyklos mastu. Taip pat mokytojai galės patirti besimokančios bendruomenės poveikį – kaip asmeninis veiklumo jausmas skatina prosocialinę orientaciją ir rūpestį bendruomenės gyvenimu, kaip atsiranda psichologinis narystės pojūtis, ypač kada jautiesi gerbiamas, priimamas, įtraukiamas.

Šiuolaikinė orientacija į besimokantįjį skatina mokytojus ir mokinius naujai pažvelgti į klasės auklėtojo vaidmenį. Mokinių veikla priklauso ne tik nuo mokymo metodų, darbo organizavimo būdų bei formų, bet ir nuo tarpusavio santykių su bendramoksliais ir mokytojais. Aktualu mokinius mokyti kurti savo mokymosi aplinką, burtis į besimokančią bendruomenę. Susipažinsite su klasės vadovo veiklos dokumentacija. Bus pristatomos informacinių komunikacijos technologijų panaudojimo klasės auklėtojo veikloje galimybės.

Tarptautinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo svarba

Seminare bus aptarta Comenius programa, kuri stiprina europinę dimensiją mokykliniame ugdyme, skatina bendradarbiavimą tarp Europos mokyklų, taip pat yra skatinamas kitų kultūrų pažinimas, užsienio kalbų žinių gilinimas, gerosios patirties pasidalinimas, susipažinimas su naujoviškomis mokymo praktikomis. Bus nagrinėjami programos tikslai, principai, įgyvendinimo metodai, programos rezultatai. Bus diskutuojama, kaip programa suteikia galimybes naujų pedagoginių metodų diegimui, kaip padeda mokytojams pritaikyti internetu grindžiamo mokymosi ir darbo aplinką pamokoms.

Metodinių tarybų veikla Lietuvoje

Metodinė veikla - nuolatinė, kryptinga ir tikslinga profesinės saviraiškos veikla, pagrįsta mokslu ir patirtimi, nukreipta visapusiškam mokytojo bei kitų specialistų kvalifikacijos ir profesinio meistriškumo tobulinimui. Seminare bus aptarti metodinės tarybos veiklos prioritetai ir veiklos projektai. Taip pat mokytojai diskutuos apie individualaus mokinių konsultavimo, kaip pagalbos mokiniui teikimo tvarką ir rengimą. Diskusija apie kvalifikacijos tobulinimo krypčių pasirinkimą bei mokytojų nuotolinį mokymą.

Ugdymas karjerai – mokyklos komandos darbas

Seminaro metu bus apžvelgti mokytojų komandinio darbo privalumai karjeros ugdyme. Ugdymas karjerai – ne vienkartinis, bet nuolatinis procesas, integruotas į visą mokyklos bendruomenės veiklą. Bus analizuojami mokyklos ugdymo karjerai strateginiai orientyrai, veiksmų plano sudarymas ir suderinimas tarp atskirų veikėjų – mokyklos administracijos, mokytojų, klasės vadovų, kitų specialistų. Bus apžvelgiama. pedagogų kompetencijų svarba ir jų tobulinimo galimybės. Dalyviai bus skatinami modeliuoti savo mokyklų ugdymo karjerai strategijas, papildant jas programomis, integruotomis į atskirus mokomuosius dalykus.

Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integravimas į bendrąjį ugdymą

Susiliejančio ugdymo idėjos ypač aktualios, ugdant vaikus, turinčius, specialių poreikių – ir gabius, ir turinčius mokymosi sunkumų, elgesio problemų. Seminaro dalyviai sužinos apie susiliejančio ugdymo sampratą, jo privalumus ir trūkumus, aptars susiliejančio ugdymo principais pagrįstas programas, būdus, kuriais galima organizuoti veiklą grupėje, klasėje taip, kad vaikas emociškai įsitrauktų į veiklą, džiaugtųsi, pasitikėtų savimi. Seminaro dalyviai susipažins su susiliejančio ugdymo idėjų ir kitų ugdymo teorijų derinimu ugdymo programose, bus aptarti svarbiausi specialiųjų poreikių vaikų ugdymo prioritetai ir strategijos Lietuvos ugdymo įstaigose.

Atraskim lyderystę mokykloje!

Seminaro metu keliamas tikslas – padėti kiekvienam mokyklos mokytojui atrasti lyderį savyje. Seminaras organizuojamas taip, kad nuosekliai pristatant lyderystės idėjos raidą, mokytojai praktiškai pasitikrina kiek kiekviena lyderystės teorija pasireiškia kiekvieno iš jų asmenybėje. Pildomi įvairūs testai, klausimynai, kurie leidžia seminaro pabaigoje kiekviena seminaro dalyviui pamatyti, kaip jį vertina kiti kolegos, kokius jis turi lyderio bruožus, kokie jo kaip lyderio įgūdžiai yra labiausiai išvystyti, kaip jis-lyderis dažniausiai elgiasi vadovaudamas kolegų ar mokinių darbui ir pan. Kiekvieno seminaro dalyvio asmeniniai į(si)vertinimai nėra viešai aptariami, kas leidžia maksimaliai atvirai ir nuoširdžiai atlikti savęs kaip lyderio matavimus.

Kvalifikacijos tobulinimo programa yra skirta 1) mokykloms, kurios ketina vykdyti mokyklos veiklos kokybės išorės auditą ir nori susipažinti su išorės audito procedūromis; 2) mokykloms, kuriose neseniai buvo vykdytas mokyklų veiklos kokybės išorės auditas ir mokyklos jau turi išorės audito ataskaitą. Seminaro metu trumpai apžvelgiamos išorės audito procedūros, pakomentuojant kodėl ir kaip išorės vertintojai jas atlieka. Daug dėmesio skiriama pamokos vertinimui. Aptariama kokiais aspektais vertina pamoką išorės vertintojai, visa tai iliustruojama realiai užpildytų pamokų protokolų pavyzdžiais. Sutarus iš anksto su mokykla „imituojama“ pamoka ir jos išorės vertinimas, po to vyksta aptarimas ir diskusija kas pamokoje „mokytojui“ pavyko, ką reikėtų tobulinti. Šis pratimas leidžia ne tik geriau suprasti kaip vyksta išorės auditas, tačiau mokytojai įgyja praktinių gebėjimų stebėti ir nešališkai komentuoti savo kolegų mokytojų darbą, atsiranda didesnis pasitikėjimas kolegomis. Paskutinė seminaro dalis yra skiriama išorės audito ataskaitos analizei siekiant atsakyti į klausimą – kokią naudą gali gauti mokykla atidžiai skaitydama išorės audito ataskaitą. Jei mokykla jau turi savo mokyklos išorės audito ataskaitą kartu diskutuojant mokyklos bendruomenei yra braižomas mokyklos tobulinimo būdų/sprendimų medis. Tokiu būdu mokykla po seminaro jau turi mokytojų bendruomenės sukurto mokyklos tobulinimo plano gaires.

Seminaro metu mokyklos bendruomenei yra pristatoma besimokančios mokyklos samprata ir bruožai, mokyklai sudaroma galimybė pasitikrinti ar ji jau yra besimokanti organizacija, trumpai atskleidžiama lyderystės svarba ir nauda kuriant mokyklą kaip besimokančią organizaciją. Praktinių pratimų metu seminaro dalyviams yra sudaroma galimybė išsimatuoti kiekvienam savo lyderystę įvairių lyderysčių teorijų kontekste ir nusistatyti ar kiekvienas išnaudoja savo turimą lyderio potencialą, kuriant besimokančią mokyklą. Seminaro metu taip pat diskutuojama apie gerą pamoką, pateikiamos įvairios filmuotos pamokų ištraukos, diskutuojama apie stebėtų pamokų tobulinimą, mokytojo ir mokinių veiklą, pamokos planavimą, grįžtamojo ryšio svarbą ir organizavimą, visos mokyklos vaidmenį tobulinant procesus pamokoje.

Seminaras skirtas neseniai pradėjusiems darbą mokyklos vadovams ar pavaduotojams ugdymui bei mokytojams, kurie nori pagilinti savo vadybinę kompetenciją. Seminaro metu egzistuojančias švietimo vadybos teorijas patikrinat įvairių praktinių užduočių būdu susipažįstama su švietimo vadyba, organizacija, pokyčiais organizacijoje ir jų valdymo strategijomis, besimokančia mokykla ir jos kūrimo galimybėmis, strateginio mokyklos valdymo principais. Siekiama, kad šio seminaro metu dalyviai įgytų kuo daugiau praktinių vadybinių įgūdžių, kuriuos nesunkiai galėtų pritaikyti savo kasdieniniame darbe.

 Dailės terapijos praktinio taikymo galimybės pagrindinėje mokykloje,
panaudojant mandalų piešimą

 Seminaro metu keliamas tikslas – pristatyti mandalas kaip vieną iš meno terapijos būdų ir supažindinti su mandalų terapijos praktinėmis galimybėmis bendrojo lavinimo mokykloje.
Seminaro metu susipažinsite su meno terapija, sužinosite skirtingas meno terapijos kryptis ir meno terapijos taikymo aktualumą. Bus pristatyti atlikto tyrimo dėl mandalų praktinio taikymo galimybių rezultatai. Taip pat bus galimybė išbandyti patiems mandalų kūrimą.